Indrė Maršantaitė – Kulikauskė

Esu žmogaus teisių edukatorė ir neformalaus ugdymo praktikė, daugiau nei 15 metų dirbanti su jaunimu, su jaunimu dirbančiais specialistais, organizacijomis ir bendruomenėmis. Mano darbe svarbiausia – kurti saugią, pagarbią ir įtraukią erdvę, kurioje žmonės gali sustoti, reflektuoti, užduoti klausimus ir augti be baimės būti vertinami.

2025 m. baigiau tarptautinius tęstinius „Training of Trainers“ mokymus, kurie sustiprino mano gebėjimą kurti įtraukius, reflektyvius ir dalyvių poreikiams jautrius mokymosi procesus. Taip pat esu įgijusi teatro ir scenos menų vadybos magistro laipsnį, todėl savo darbe stengiuosi jungti žmogaus teisių ir kultūros edukaciją – ypač pasitelkdama engiamųjų ir forumo teatro metodikas. Šios metodikos leidžia kalbėti apie nelygybę, galią ir atskirtį per patyrimą, dialogą ir bendrą sprendimų paiešką.

Didelę reikšmę teikiu tam, kaip kuriame santykį su skirtingumu: kaip girdime vieni kitus, kaip atpažįstame nematomas kliūtis, kaip prisiimame atsakomybę už tai, kad niekas neliktų nuošalyje. Mano veiklose prieinamumas suprantamas plačiai – kaip fizinis, emocinis, informacinis ir socialinis pasiekiamumas, o įtrauktis – kaip nuolatinis procesas, reikalaujantis refleksijos, jautrumo ir sąmoningų pasirinkimų. Man svarbu kalbėti apie socialinį teisingumą, solidarumą, savanorystę, emocinį intelektą ir kritinį mąstymą taip, kad šios temos taptų ne abstrakčios, o gyvos ir atpažįstamos kasdienybėje. Tikiu, kad mokymasis vyksta tuomet, kai žmonės jaučiasi matomi, girdimi ir turintys teisę būti savimi.

Pagrindinės mano darbo temos apima įtraukties ir prieinamumo didinimą, lyčių lygybę, smurto ir neapykantos kalbos prevenciją, intersekcionalumą, psichikos sveikatą, žmogaus teisių integraciją į ugdymo sistemas, tvarumą ir kritinio mąstymo ugdymą. Mokymuose siekiu kurti erdves, kuriose žmonės ne tik įgyja žinių, bet ir patiria, ką reiškia būti priimtiems, girdimiems ir turėti teisę dalyvauti pilnavertiškai.